Bankrotas gali nutikti bet kuriai įmonei, tačiau labai sudėtinga nustatyti tyčinius bankrotus, kurie yra atliekami siekiant asmeninės naudos. Šiuo metu nėra tikslios tyčinių bankrotų nustatymo metodikos, todėl procesas priklauso nuo tyrėjo įgūdžių ir kvalifikacijos. Tyrimo tikslas – atrinkus tyčinio bankroto nustatymui reikšmingus ir įtaką darančius finansinius rodiklius, sukurti paprastesnę ir plačiau pritaikomą tyčinių bankrotų nustatymo metodiką. Literatūros analizės dalyje nagrinėjami tyčiniai bankrotai ir jų nustatymo būdai, išskiriant teismo ekspertizę kaip pagrindinį metodą tai atlikti. Darbe atliekamas tyrimas, kuris buvo sumodeliuotas išnagrinėjus bei susisteminus ankščiau autorių atliktus tyrimus, tikrinant bankroto prognozavimo metodų efektyvumą ir finansinių rodiklių veiksmingumą aptinkant apgaules. Jo metu buvo įvertintos Altman Z
-Score modelio tendencijos, logistinės regresinės analizės pritaikymas tyčinių ir netyčinių bankrotų imčiai. Regresinės analizės metu buvo gautas tyčinių bankrotų nustatymo modelis ir išskirti tokie rodikliai: grynasis pelnas/turtas, įsipareigojimai/turtas, įsipareigojimai/nuosavas kapitalas ir Altman Z-Score modelis. T-testo rezultatai nurodė, kad svarbu apskaičiuoti ir įvertinti tokius papildomus rodiklius: trumpalaikis turtas/turtas, gautinos sumos/pajamos. Šio tyrimo rezultatai gali padėti paprasčiau nustatyti tyčinio įmonių bankroto tikimybę ir taip palengvinti iki šiol naudojamus sudėtingus metodus.