Darbo užmokestis yra gana plačiai analizuojamas tiek teisine, tiek ekonomine, tiek socialinėmis prasmėmis. Ši kategorija atspindi daugelį aspektų, todėl atlieka reikšmingą vaidmenį tiek individui, kuriam tai dažnai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tiek įmonei, kuriai darbuotojo darbo kompensavimas yra ir verslo sąnaudos, ir verslo vykdymo elementai, tiek valstybei, kuri savo reguliaciniais mechanizmais tiesiogiai daro įtaką darbo užmokesčiui ir kuriai darbo užmokesčio dydis yra svarbus visuomenės gyvenimo lygio indikatorius. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos įmonėse taikomas darbo užmokesčio formas, sistemas bei jam įtaką darančius veiksnius. Tikslui pasiekti taikyti mokslinės literatūros analizės, informacijos grupavimo, sisteminimo, apibendrinimo metodai. Darbo užmokesčio formų ir sistemų bei jam įtaką darančių veiksnių vertinimui Lietuvoje atlikta anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, jog didžiausią įtaką darbo užmokesčiui daro vidiniai veiksniai, iš išorinių veiksnių pažymėtini darbo užmokesčio lygis regione/šalyje, darbo rinkos sąlygos bei vyriausybės poveikis. Lietuvos įmonėse plačiausiai taikoma laikinė darbo užmokesčio forma, vienetinė forma taikoma 19 %, o mišri – 26 % visų įmonių. Tyrimo rezultatai rodo, jog darbo užmokesčio sistemų vystymosi tendencijos nukreiptos ugdyti darbuotojo individualius gebėjimus, skatinti jo motyvaciją siekti tiek asmeninių, tiek įmonės rezultatų, atlikto darbo kompensavimo neapribojant piniginėmis išmokomis, siekiant maksimalaus sistemų apibrėžtumo, aiškumo ir objektyvumo.