Straipsnyje analizuojama, kurie išorės aplinkos veiksniai turėjo didžiausią poveikį oro linijų bendrovių bankroto rizikos tikimybei priešpandeminiu ir pandeminiu laikotarpiais. Atsižvelgiant į atrinktų ir pristatytų modelių privalumus ir trūkumus, tyrimui pasirinktas Altman Z‘ score modelis. Jis buvo modifikuotas perskaičiuojant koeficientus modelio svertiniams rodikliams. Tyrimas apėmė aplinkos makroekonominę statistiką ir 49 oro linijų sektoriaus bendrovių finansinius duomenis per pastaruosius dešimt metų (2011–2021 m.). Naudojant koreliacijos metodą nustatytas išorinių veiksnių stiprumas su bankroto rizika iki pandemijos ir pandemijos laikotarpiais, o naudojant lyginamąją analizę, nustatytas oro linijų sektoriaus bankroto rizikos svyravimų ir aplinkos veiksnių ryšys. Remiantis gautais rezultatais pateiktos išvados apie išorės aplinkos veiksnių ryšį su sektoriaus bankroto rizikos balo pokyčiais COVID-19 pandemijos kontekste. Lyginamosios analizės metodu gauti rezultatai parodė, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Okeanijoje nagrinėta išorės aplinkos veiksnių įtaka skiriasi dėl regione vyraujančios verslo kultūros. Tačiau apskritai iki COVID-19 pandemijos (2011–2018) didžiausią neigiamą įtaką sektoriui turėjo teisiniai veiksniai; kiti veiksniai (keleiviai, konkurentai, darbo jėga ir kreditoriai) silpnai koreliavo su bankroto rizikos tikimybe. COVID-19 pandemijos metu labiausiai sustiprėjo teigiami ryšiai tarp kreditorių.