Audito įrodymų rinkimo procese, auditorius naudojasi prielaidų rinkiniu apie audito rizikos veiksnius ir nustato reikšmingų klaidų ir iškraipymų lygį. Praktikoje kyla klausimai, kaip auditorius turėtų vengti klaidų formuodamas savo požiūrį į finansinių ataskaitų vartotojams reikšmingą informaciją. Tyrimo tikslas atskleisti pagrindines kokybinio reikšmingumo reguliavimo nuostatas. Tyrimo uždaviniai – išnagrinėti tarptautinių audito standartų nurodymus, reguliuojančius reikšmingumo vertinimą, identifikuoti dažniausiai kylančius klausimus dėl kokybinių reikšmingumo veiksnių vertinimo ir įtakos auditorių sprendimo priėmimui. Straipsnyje taikomi literatūros analizės, sisteminimo, abstrahavimo ir grupavimo analizės metodai. Mokslinės ir profesinės literatūros analizė parodė, kad kokybiniai reikšmingumo veiksniai nėra tiksliai detalizuojami reguliavimo nuostatose, todėl auditoriams paliekama plačios kokybinio reikšmingumo interpretavimo ribos. Kokybiniai reikšmingumo veiksniai gali iš esmės pakeisti auditoriaus sprendimus dėl nuomonės formavimo ir audito procedūrų pasirinkimo. Auditorius turi visaapimančiai vertinti kokybinius duomenis ir informaciją bei gebėti identifikuoti kokybinių reikšmingumo veiksnių požymius.
JEL klasifikacija: M42