Partnerystė

Valdymo paslaugomis paprastai vadinamos įmonių grupėse centralizuotai teikiamos įvairių rūšių paslaugos. Centralizuoti tam tikras funkcijas (finansų, personalo, rinkodaros, informacinių technologijų, strateginio planavimo ir pan.) ekonomiškai prasminga, kai grupėje yra keletas įmonių, ypač kai jų veikla panaši. Centralizuotos funkcijos labai būdingos Baltijos regionui, nes dėl rinkų mažumo dažniausiai neapsimoka turėti atskiras brangias pareigybes kiekvienoje šalyje. Tačiau ir vien Lietuvoje veikiančių įmonių grupėse įvairių funkcijų centralizavimas vis populiarėja.

Dažnai sulaukiu klausimo iš klientų: ar norint pagrįsti valdymo paslaugų sąnaudas pakanka sandorių kainodaros dokumentacijos? Kiek detali ji turi būti?

Paprastai atsakau, kad sandorių kainodaros dokumentacija yra pagrindinis valdymo paslaugas pagrindžiantis dokumentas. Iš jos turėtų matytis, kad perkamos centralizuotos paslaugos įmonei tikrai reikalingos. Pavyzdžiui apskaitos politika reikalinga visoms grupės įmonėms, todėl už jos parengimo paslaugą mokėti logiška. Tuo tarpu konsolidavimas reikalingas tik motininei įmonei, todėl už konsolidavimą dukterinės įmonės neturėtų mokėti.

Kitas klausimas, į kurį turi atsakyti kainodaros dokumentacija, tai ar paslaugos nedubliuoja įmonės vidinių funkcijų. Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi personalo skyrių ir jo vadovą, tai ar tikrai jai reikalinga pirkti papildomas personalo valdymo paslaugas iš grupės?

Kainodaros dokumentacija turi paaiškinti, kaip apskaičiuota paslaugų kaina ir antkainis. Didelė klaida lygiuotis į nepriklausomų konsultantų įkainius. Nepriklausomi konsultantai neturi garantuoto pajamų šaltinio, jų kitokia kaštų struktūra, nes patiriamos didelės pardavimų ir plėtros sąnaudos. Todėl palyginamos nepriklausomos kainos metodas beveik niekada netinka valdymo paslaugoms. Tinka kaštai plius ar transakcijos grynosios maržos metodas.

Kainodaros dokumentacija turėtų atskleisti, kaip parinktas ir pagrįstas antkainis, be to, ne visada tas pats antkainis tinka visoms paslaugoms, arba dėl jų pobūdžio, arba dėl jų sudėtingumo laipsnio. Pavyzdžiui, strateginio planavimo paslaugoms turėtų būti taikomas didesnis antkainis, negu dokumentų įvedimo į apskaitą paslaugoms.

Galiausiai, svarbu, kaip centralizuotos paslaugos paskirstytos grupės įmonėms. Bene rizikingiausias variantas yra skirstyti pagal grupės įmonių apyvartą, bene teisingiausias – pagal faktiškai skiriamą darbo laiką. Bet kokiu atveju, nevalia pamiršti, kad ne visi darbuotojai, kurie dalyvauja centralizuotų paslaugų teikime, užsiima tik tuo. Dažnas dalį laiko dirba tik savo darbdavio naudai. Dokumentacija turi pagrįsti, kokia akcininko sąnaudų dalis liko patronuojančioje įmonėje ir nebuvo paskirstyta.

Ar to jau pakanka, klausia klientas? Deja, ne visada. 

Po tokio atsakymo dažnai sulaukiu kito klausimo iš klientų: tai ko tuomet turėtume reikalauti iš savo patronuojančios įmonės, kad neturėtume problemų patikrinimo metu? Ar kiekvieną mėnesį rašyti priėmimo-perdavimo aktus? Ar kaupti kažkokius kitus įrodymus?

Suprantama, kad priėmimo-perdavimo aktų, juolab išsamių, rašymas yra didelė administracinė našta, nekurianti verslui jokios vertės. Deja, tenka nuliūdinti: VMI darbuotojui, su kuriuo bendrausite patikrinimo metu, veikiausiai mažiausiai rūpės jūsų administracinė našta, o labiausiai rūpės įsitikinti, ar pas jus viskas gerai. Todėl dauguma atvejų jūsų paprašys pateikti priėmimo-perdavimo aktus (nes tai įprastas, gerai pažįstamas, ir saugumo jausmą eiliniam mokesčių inspektoriui keliantis dokumentas), bei kitus įrodymus, jei turite. Taigi, praktikoje galima nerašyti priėmimo-perdavimo aktų kas mėnesį, bet reikėtų būti pasiruošus juos greitai atspausdinti ir pateikti, jeigu visgi prireiktų. Jeigu patogiau, galima naudoti detalizuotas PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių būtų matyti, kiek ir kokių paslaugų suteikta tą mėnesį.

Ar tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos suma turi būti kitokia, kad tikriau atrodytų?

Jeigu centralizuotų paslaugų apimtys yra sąlyginai pastovios, nematyčiau prasmės kiekvieną mėnesį matuoti vaistinės tikslumu. Tačiau laikas nuo laiko pasitaiko projektų, kurie pakeičia nusistovėjusį paslaugų srautą. Pavyzdžiui vienoje iš grupės įmonių diegiama nauja apskaitos sistema. Akivaizdu, kad tą laikotarpį grupės informacinių technologijų funkcija skirs daugiau laiko ir suteiks daugiau paslaugų tai įmonei. Toks faktas turėtų atsispindėti tiek kainodaros dokumentacijoje, tiek priėmimo-perdavimo aktuose ar PVM sąskaitose faktūrose.

Kokie gali būti papildomi įrodymai? Tai įvairios faktinės aplinkybės. Jei mokate už apskaitos politikos rengimo paslaugas, tai ar ta politika egzistuoja? Ar ji laikas nuo laiko atnaujinama? Jei mokate už personalo paslaugas, ar turite įrodymų, kur ir kaip vyksta pokalbiai dėl darbo, kas kuria ir tobulina darbuotojų skatinimo sistemą, kas priima sprendimus dėl samdymo, kas paruošia darbo sutartis? Ar centralizuotų funkcijų atstovai periodiškai atvyksta arba kitaip komunikuoja su dukterinių įmonių darbuotojais? Ar dukterinės įmonės naudoja centralizuotai parengtus įrankius (biudžetus, premijavimo sistemą, pagrindinius rodiklius, periodines ataskaitas)?

Paprastai tose grupėse, kur funkcijų centralizavimas įdiegtas ir veikia tvarkingai, įrodymų apstu, tik reikia žinoti, kur juos rasti ir kaip pateikti. Ir priešingai, kur centralizavimas įdiegtas apsimestinai arba neapgalvotai, net ir geriausia dokumentacija ar detaliausi priėmimo-perdavimo aktai neišgelbės. Centralizavimas yra objektyvi būtinybė ir gali sutaupyti daug kaštų įmonių grupei. Tačiau dirbant padrikai, vėliau kilsianti administracinė našta gali būti labai didelė.

* * *

Jei kyla klausimų apie Valdymo paslaugų sąnaudų pripažinimas leidžiamais atskaitymais, daugiau informacijos galima rasti EY mokesčių, teisės ir apskaitos vedlyje.  Kas tai? EY Vedlys – tai mokesčių, apskaitos ir teisės portalas klientams, kur sudėtingi dalykai pateikiami paprastai. Portalo prenumeratoriai gali užduoti klausimus, naudotis anksčiau atsakytų klausimų duomenų baze, patogia paieška, gauti aktualias naujienas mokestine, apskaitos bei teisine tematika, taip pat žiūrėti trumpus vaizdo įrašus bei virtualius seminarus aktualiomis temomis. Be to, EY Vedlyje yra ne viena buhalterių kasdieniam darbui pritaikyta skaičiuoklė.

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2019 m. sausio 1 d., nustatytas vienkartinis atleidimas nuo delspinigių. Mokestinė amnestija yra orientuota į dvi mokesčių mokėtojų grupes. Kadangi šios amnestijos tikslas yra mažinti šešėlinę ekonomiką ir paskatinti mokesčių nedeklaravusius asmenis tai padaryti, tai pirmoji asmenų grupė būtent ir yra šie, mokesčius deklaruoti ir mokėti „pamiršę“ asmenys. Antroji asmenų grupė – tai sąžiningi mokesčių mokėtojai, mokesčius deklaravę, tačiau jų dėl vienų ar kitų priežasčių nesumokėję. Kaip nurodoma ir aiškinamame įstatymo projekto rašte, siekiant išvengti diskriminacijos, nuo delspinigių bus atleidžiami ir šie asmenys.

Praktikoje būna įvairių situacijų, kai sąžiningai mokesčius mokantys asmenys suklysta arba pasikeičia vieno ar kito teisės akto interpretacija, dėl ko reikia koreguoti mokesčių apskaičiavimą, atitinkamai – praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijas, kas lemia delspinigių skaičiavimą. Įsigaliojus mokestinei amnestijai yra labai palankus metas pasitikrinti savo mokestines prievoles ir taisyti padarytas klaidas. Toks klaidų taisymas nesukels papildomų neigiamų pasekmių, nes įsigaliojusiu įstatymu mokėtojai nuo delspinigių bus atleidžiami.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atleidimas nuo delspinigių bus taikomas tik jei deklaracijos bus pateiktos pirmąjį 2019 m. pusmetį, o mokestis sumokėtas per 20 dienų nuo deklaracijos pateikimo. Kaip viešai komentuoja Finansų ministerijos atstovai, kita mokestinė amnestija kol kas nėra planuojama, tad delsti nederėtų. Pasinaudojus mokestine amnestija mokesčių mokėtojams už laiku nesumokėtus mokesčius nebus skiriamos baudos (nes jos gali būti skiriamos tik mokestinio patikrinimo metu). Taigi, mokesčių mokėtojai nepraras patikimo mokesčių mokėtojo statuso. Jeigu būtų delsiama ir klaidos nebūtų taisomos paties mokesčių mokėtojo, o jas mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių administratorius, jis atitinkamai paskirtų ir baudas.

Svarbu tai, kad nuo 2019 m. nepatikimi mokesčių mokėtojai negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, informacija apie jų nepatikimumą yra vieša, taip pat planuojama ir daugiau teisės aktų pakeitimų, kurie turės neigiamos įtakos mokesčių mokėtojams, pvz., ribojant galimybę gauti įvairius veiklai reikalingus leidimus, licencijas. Taigi, nėra jokių mokestinių priežasčių amnestija nesinaudoti, atvirkščiai – verta šia galimybe pasinaudoti ir tą padaryti kuo greičiau. Kaip minėta, įsigaliojusi mokestinė amnestija, yra labai palankus metas pasitikrinti savo mokestines prievoles (taip pat atsakyti sau į klausimus dėl nerimą keliančių „pilkųjų zonų“) ir taisyti padarytas klaidas.

* * *

Jei kyla klausimų apie mokestinę amnestiją, kurie nebuvo atsakyti aukščiau, daugiau informacijos galima rasti EY mokesčių, teisės ir apskaitos vedlyje. Kas tai? EY Vedlys – tai mokesčių, apskaitos ir teisės portalas klientams, kur sudėtingi dalykai pateikiami paprastai. Portalo prenumeratoriai gali užduoti klausimus, naudotis anksčiau atsakytų klausimų duomenų baze, patogia paieška, gauti aktualias naujienas mokestine, apskaitos bei teisine tematika, taip pat žiūrėti trumpus vaizdo įrašus bei virtualius seminarus aktualiomis temomis. Be to, EY Vedlyje yra ne viena buhalterių kasdieniam darbui pritaikyta skaičiuoklė.