Kiekvienas vertėjas žodžiu, siekdamas kuo tiksliau ir sklandžiau išversti tai, ką sako kalbėtojas, turi susidoroti su papildomais vertimą sunkinančiais veiksniais. Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas tokių veiksnių – greitas kalbos tempas ir stebima, kaip jis veikia sinchroninio vertimo kokybę verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Straipsnyje remiamasi prielaida, kad kuo greitesnis kalbėjimo tempas, tuo daugiau klaidų sinchroniniame vertime ir vertimo kokybė prastesnė. Dėmesys kreipiamas į dvi pagrindines klaidų rūšis – turinio ir sklandumo klaidas. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius atliekamas kokybinis tyrimas. Atlikta kiekybinė ir kokybinė gautų duomenų analizė rodo, kad dėl greito kalbos tempo labiausiai nukenčia sinchroninio vertimo turinys. Vertimo sklandumą greitas kalbos tempas veikia įvairiai – atskirų vertėjų vertimo sklandumas buvo nevienodas. Tai priklauso nuo vertėjo vertimo įpročių, taikomų strategijų ir turimos sinchroninio vertimo patirties. Straipsnyje įvardijamos pagrindinės priežastys, dėl kurių vertėjams buvo sunkiau versti greito tempo kalbą. Tai dėmesio paskirstymo problema, galimas per didelis atsilikimas nuo kalbėtojo, pažodinis vertimas, nemokėjimas greitai apibendrinti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, ko vertėjai galėtų išmokti iš atlikto tyrimo rezultatų, siūloma taikyti atitinkamas priemones, kad vertimas būtų kuo kokybiškesnis, patariama lavinti gebėjimą atsilikti nuo kalbėtojo ir apibendrinti girdimą kalbą.