Straipsnyje, remiantis Paulio Ricoeuro hermeneutikos principais, analizuojamas simbolis kaip tam tikras raktas, atveriantis Tennessee’io Williamso pjesės Stiklinis žvėrynas (1945) pasaulį. Apžvelgiamos įvairios simbolio koncepcijos, svarstoma religijos įtaka rašytojo gyvenimui ir kūrybai. Daugiausia dėmesio skiriama krikščioniškųjų simbolių analizei, kuri leidžia atskleisti savitą sakralių bei profaniškų kontekstų sąveiką. Išanalizavus kūrinį, darytina išvada, kad autorius, pasitelkdamas krikščioniškus simbolius, remiasi Šventuoju Raštu kaip žanrine atmintimi ir stilizuoja biblinį pasaulėvaizdį. Varijuodamas skirtingus religinius motyvus, jis kuria religinę ir meninę personažų viziją. Bibliniai vaizdiniai motyvuoja ir formuluoja pjesės naratyvo struktūrą. Biblinės prasmės akcentai atsiskleidžia rožės simboliu, kurį galima interpretuoti kaip Mergelės Marijos simbolį, o vienaragis sietinas su liturgine Apreiškimo švente.