[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Lietuvoje periodiškai pasigirstančios diskusijos apie humanitarinių mokslų likimą nesvetimos ir Švedijai. Ten taip pat keliami pamatiniai klausimai – ar ir kodėl humanitarika reikalinga šiuolaikinei visuomenei? Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti humanitarikos legitimumo diskusiją viešojoje Švedijos erdvėje. Remiantis grindžiamosios teorijos elementais, buvo išanalizuoti 2004–2014 metais išleistuose populiariausiuose akademiniuose bei kultūriniuose žurnaluose bei temą atitinkančiose monografijose pateikti argumentai už humanitarinius mokslus. Juos sukategorizavus, gautos keturios pagrindinės grupės, t. y. keturi būdai grįsti humanitarikos legitimumą: akcentuojantis pilietinę jos svarbą, iškeliantis humanitariką kaip didžiuosius laikotarpio iššūkius galinčią įveikti didvyrę, pabrėžiantis humanitarikos sąsajas su kitais mokslais ir žvelgiantis pro egzistencializmo prizmę. Vėliau trumpai apžvelgiama, ar autorių pateikti argumentai sulaukė atsako, t. y. ar ir kaip šie argumentų tipai atsispindėjo 2018 metų rudenį parlamento rinkimuose išrinktų partijų programose.