Nors veidrodinė arba atspindžio simetrija, kaip svarbi regimųjų vaizdų formos savybė, įvairiapusiškai tiriama, iki šiol neaiškūs jos suvokimo mechanizmai, todėl reikia tolesnių teorinių ir empirinių tyrimų. Dauguma simetrijos suvokimo tyrimų atlikta su specifiniais taškiniais stimulais, reikalaujančiais detalios, taškas po taško analizės. Mūsų manymu, trūksta tyrimų su paprastais plokštuminiais daugiakampiais, kurių simetrija būtų aptinkama globaliai ir greitai. Šis tyrimas atliktas su daugiakampiais, sudarytais 3×3 kvadratų matricos pagrindu, užimančiais 5 kvadratų plotą, pateikiamais trumpai (vidutiniškai 80 ms) galinio maskavimo sąlygomis. Figūros buvo arba idealiai simetrinės arba nesimetrinės, didelio, vidutinio ir mažo simetrijos laipsnio, orientuotos vertikaliai arba horizontaliai. Tiriamasis turėjo atsakyti, nuspausdamas atitinkamą klavišą, ar figūra simetrinė (idealiai simetrinėms), ar nesimetrinė (kad ir koks būtų simetrijos laipsnis). Rezultatai patvirtino vertikalios orientacijos pranašumą horizontalios atžvilgiu. Tiriamieji pagal kokybinius simetrijos ir asimetrijos aptikimo skirtumus suskirstyti į dvi grupes. Didesnė dalis tiriamųjų tiksliau ir greičiau aptinka asimetriją negu simetriją, tiksliau aptinka nedidelius nukrypimus nuo simetrijos, šių tiriamųjų trumpesnis bendras aptikimo laikas, o mažėjant nesimetrinių figūrų simetrijos laipsniui, simetrijos aptikimo laikas trumpėja. Mažesnė dalis tiriamųjų tiksliau ir greičiau aptinka simetriją negu asimetriją, neskiria didžiausio simetrijos laipsnio nesimetrinių figūrų nuo simetrinių, jų ilgesnis bendras aptikimo laikas, beveik nepriklausantis nuo nesimetrinių figūrų simetrijos laipsnio. Vyrai greičiau negu moterys aptinka tiek simetriją, tiek asimetriją.