Nustatyta, kad atliekant tapatumo vertinimo užduotį, kai reikia atsakyti, ar keli pateikti stimulai yra vienodi (tapatūs), ar skirtingi, tiriamieji gali naudoti stimulų sulyginimo strategiją – holistinę arba analitinę. Šiame tyrime bandyta nustatyti, ar tokių individualių skirtumų pasireiškimas gali priklausyti nuo stimulų pateikimo metodo – nuoseklaus arba vienalaikio. Atlikti psichofizikiniai tapatumo vertinimo tyrimai, kuriuose įvairaus tarpusavio panašumo laipsnio netaisyklingi daugiakampiai buvo pateikiami poromis vienu metu arba nuosekliai. Nuoseklaus figūrų pateikimo atveju tiriamieji išsiskyrė į dvi grupes: daugumai tiriamųjų figūrų tapatumo vertinimas tiesiškai priklausė nuo jų tarpusavio panašumo – didėjant figūrų panašumui ilgėjo reakcijos laikas ir daugėjo klaidų; kitų tiriamųjų tapatumo vertinimas nepriklausė nuo figūrų panašumo laipsnio. Vienalaikio pateikimo atveju tiriamieji aiškiai neišsiskyrė pagal užduoties atlikimo strategiją. Praktika vienalaikio stimulų pateikimo atveju ir tarpstimulinis intervalas nuoseklaus stimulų pateikimo atveju neturėjo įtakos figūrų tapatumo vertinimo greičio priklausomybei nuo jų tarpusavio panašumo laipsnio, bet sąlygojo bendrą reakcijos laiko sutrumpėjimą praktikos metu ir pailgėjimą, ilgėjant tarpstimuliniam intervalui tarp pirmos ir antros figūrų.